pavejėti

pavejė́ti tr. kiek pavyti, paginti. | prk.: Stropiai [kunigėlis] krutino lūpas, įprastinės maldos žodžius vienus kitais pavejėdamas S.Čiurl. | refl. tr.: Pasvejė́ja [šuo], regi, ką nesbijau, ir grįžta Rod. \ vejėti; pavejėti